www.sicor.ltApie musBiotechnologijos apžvalga Spausdinti

Biotechnologijos apžvalga

Dabartinės biotechnologijos apima įvairias technologijas, susijusias su gyvųjų organizmų ar jų produktų panaudojimu maisto ir medicinos pramonėje, tobulinant augalus ir gyvūnus, formuojant organizmus specifiniam naudojimui, taip pat gerinant žmogaus sveikatą ir įprastinę aplinką.

Biotechnologijos – tai senas ir gerai išplėtotas mokslas, darantis įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. Nuo neatmenamų laikų augalai ir gyvūnai buvo veisiami atrankos būdu, o mikroorganizmai naudojami gaminant tokius produktus kaip duona, sūris, vynas ir alus. Archeologai atranda pavyzdžių, kurių kilmė gali siekti 5000 m. pr. Kristų.

Tarp ankstyvosios biotechnologijos evoliucijos ir šiandienės moderniosios biotechnologijos pramonės, gamyboje naudojančios rekombinantinę DNR, prabėgo daug laiko, pasiekta gausybė laimėjimų, kurių garsiausi yra šie:

  • eksperimentai tiriant biologinį paveldimumą ir atradimai genetikos srityje (1865, Gregoras Mendelis);
  • dvispiralinės DNR struktūros aprašymas (1953, Jamesas Watsonas ir Francisas Crickas);
  • pirmieji rekombinantinės DNR eksperimentai (1973, Walteris Gilbertas);
  • pirmosios biotechnologijų bendrovės „Genentech“, 1978 m. paskelbusios apie pirmą kartą iš bakterijos pagamintą žmogaus baltymą – somatostatiną, įkūrimas (1976);
  • Johnas Baxteris paskelbia apie žmogaus augimo hormono geno klonavimą (1979);
  • bendrovės „Biogen“ mokslininkai pirmieji paskelbė apie biologiškai aktyvaus rekombinantinio žmogaus leukocitų alfa interferono ekspresiją (1980);
  • pirmojo rekombinantinio baltymo – insulino – pramoninė gamyba (1982, bendrovė „Eli Lilly“, pagal „Genentech“ licenciją);
  • „Genentech“ iš JAV Maisto ir vaistų reguliavimo tarnybos (Food and Drug Administration, FDA) gavo patvirtinimą, kad į rinką galima išleisti žmogaus rekombinantinį augimo hormoną, skirtą vaikams, kuriems nustatytas augimo hormono nepakankamumas (1982);
  • „Genentech“ rekombinantinio interferono alfa-2a gamybos licenciją perdavus bendrovei „Hoffman-La Roche“, ši 1986 m. iš FDA gavo patvirtinimą apie šio vaisto tinkamumą leukemijai gydyti, o 1987 m. – leidimus pradėti masinę genetiškai modifikuoto plazminogeno aktyvatoriaus ir rekombinantinės hepatito B vakcinos gamybą;
  • bendrovė „Amgen“ iš FDA gavo patvirtinimą dėl genetiškai modifikuoto eritropoetino tinkamumo inkstų nepakankamumui ir anemijai gydyti (1989);
  • pradėtas žmogaus genomo projektas – tarptautinio masto bandymas iššifruoti visus genus, esančius žmogus ląstelėje (1990);
  • paskelbtas galutinis žmogus genomo variantas (2003).

Moderniosios biotechnologijos, paremtos rekombinantinės DNR ar hibridomų technologija (specifinių antikūnų gamybos technologija), taikomos naujų maisto ir farmacijos produktų gamyboje ir padeda išspręsti aplinkosaugos problemas. Dėl to biotechnologijas galima skirstyti į keletą sričių, tokių kaip žemės ūkio, pramonės, aplinkos ir farmacinės biotechnologijos.

Farmacinės biotechnologijos užsiima farmacinių baltyminių preparatų gamyba: vakcinos, diagnostiniai baltymai ir žmogaus terapijai skirti baltymai. Taikant biologijos, chemijos ir inžinerijos principus, kuriamos technologijos, kurias taikant pagaminami dideli baltymų ar kitų biologinių medžiagų kiekiai. Šie procesai vykdomi specialiose gamyklose, kur ruošiamos terpės ir buferiniai tirpalai, auginami mikroorganizmai arba ląstelių kultūros, vyksta bioproduktų išskyrimo ir gryninimo darbai. Visus procesus prižiūri kokybės kontrolės specialistai. Gamybos procesas turi atitikti dabartinius geros gamybos praktikos (GPP) reikalavimus.

Šiuo metu šimtai biotechnologijų bendrovių atlieka daugiau kaip 350 vaistinių produktų ir vakcinų klinikinius bandymus, dar šimtai darbuojasi kurdamos įvairius biofarmacijos projektus. Šie projektai – tai būsimi vaistai, diagnostiniai testai, augalų ir gyvūnų genetinės modifikacijos. Dauguma naujų farmacinių produktų skirti gydyti ligoms, kurių iki šiol nepavykdavo išgydyti tradiciniais vaistais. Mokslininkai išmoko manipuliuoti DNR ir baltymais – dviem svarbiausiais gyvybės elementais. O tai leidžia biotechnologijos mokslui aprėpti sritis nuo genetiškai modifikuotų vaistų gamybos iki visiems žinomos avies Doli klonavimo.

Kitas žingsnis, užbaigus pirminį žmogaus genomo sekos nustatymo variantą, – naujų vaistų rūšių atradimas. Tikimasi, kad per artimiausius 20 metų atrastų, ištirtų ir į rinką išleistų farmacinių produktų skaičius padidės šešis kartus.

2000 m. biotechnologiniai produktai sudarė 15 proc. visų pasaulinėje rinkoje atsiradusių vaistų, o 2001 m. jų dalis išaugo iki 35 procentų. Tokia pat tendencija išlieka ir Europos Sąjungoje: biotechnologiniai produktai (88 rekombinantiniai baltymai ir monokloninių antikūnų pagrindu paruošti preparatai) sudarė 36 proc. visų naujai Europos Sąjungoje nuo 1995 m. registruotų vaistų [Walsh G., Eur J Pharm Biopharm. 2003; 55(1):3–10].

Naujausios ligų diagnostikos ir genų inžinerijos technologijos ne tik patobulino vaistų terapiją, bet ir suteikė galimybę ištirti individualią paciento genetinę struktūrą prieš parenkant specifinius vaistus. Tokie gydymo metodai bus masiškai pritaikyti per artimiausius 15–20 metų.

Praneškite apie nepageidaujamą   reakciją į vaistą

Mūsų kompanija yra suinteresuota savo produktų saugumu. Prašome pranešti mums apie visas įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistą. Praneškite mums